Apyvartinis kapitalas arba visas trumpalaikis turtas, atėmus bendruosius trumpalaikius įsipareigojimus, reiškia papildomą trumpalaikį turtą, kurį įmonė laiko savo balanse kaip likvidumo atsargą. Didžioji dalis trumpalaikio turto yra finansuojama trumpalaikiais įsipareigojimais ir tikimasi, kad jie bus konvertuoti atgal į grynuosius pinigus per 12 mėnesių, norint sumokėti trumpalaikius įsipareigojimus, mokėtinus tuo pačiu ciklu. Tam tikras trumpalaikis turtas gali tapti nelikvidus tuo metu, kai reikia grynųjų pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams įvykdyti, įskaitant atsargas, kai nėra parengtos rinkos. Vengiant likvidumo problemų, kurios gali pakenkti įmonės finansinėms pajėgoms, yra finansiškai pagrįsta išlaikyti tam tikrą apyvartinių lėšų kiekį, todėl sąskaitos yra apmokamos laiku.
Investicijų efektyvumo didinimas
Apyvartinio kapitalo disponavimas gali būti dviejų kraštų kardas: jis užtikrina likvidumą, bet taip pat suriša kapitalą, kurį būtų buvę galima geriau investuoti kitur. Apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto suma, viršijanti trumpalaikių įsipareigojimų sumą, todėl jis finansuojamas ilgalaikiu kapitalu, kauptu investavimo tikslais, o ne operatyviniais manevrais. Kai investicinis kapitalas yra paskirstomas trumpalaikiam naudojimui, tai potencialiai sumažina įmonės investavimo efektyvumą. Kol tinkamai atsižvelgiama į likvidumo problemą, norima užtikrinti mažą apyvartinį kapitalą, kad būtų užtikrintas efektyvus ilgalaikių lėšų naudojimas.
Veiklos efektyvumo gerinimas
Apyvartinio kapitalo dydis, reikalingas kiekvienam veiklos ciklui, priklauso nuo įmonės veiklos efektyvumo. Pavyzdžiui, kuo daugiau įmonė gali uždirbti parduodama grynųjų pinigų arba kuo greičiau ji gali sudaryti atsargas, tuo mažesnė apyvartinio kapitalo suma jai reikalinga. Kai įmonė išlaiko žemą apyvartinio kapitalo lygį, ji gali priversti save didinti savo veiklos efektyvumą, kad veiklos pinigų srautai kartu su papildomu apyvartiniu kapitalu galėtų saugiai padengti sąnaudas ir išlaidas operacijų metu. Jei per daug lėšų apyvartiniam kapitalui trūksta, kad būtų užtikrintas likvidumas, įmonei gali būti mažiau rūpi veiklos efektyvumas.
Grynųjų pinigų konvertavimo ciklo sutrumpinimas
Net ir turėdami nedidelį apyvartinį kapitalą, įmonės vis tiek gali pardavinėti kreditą, jei bando kuo trumpesnį surinkimo procesą. Kuo anksčiau gautinos sumos konvertuojamos į grynuosius pinigus, tuo mažiau reikia apyvartinių lėšų. Atsargos taip pat gali surišti lėšas ilgą laiką. Be žaliavų, gatavi produktai kurį laiką gali likti neparduoti, o tai dar labiau pailgina grynųjų pinigų konvertavimo ciklą. Jei įmonė nori išlaikyti žemą apyvartinių lėšų lygį, pardavimai turi būti atliekami nedelsiant po pagaminimo, taigi lėšos lieka kuo mažiau laiko grynųjų pinigų konvertavimo cikle.
Operacijos pagal pareikalavimą arba tiesioginės operacijos
Apyvartinis kapitalas gali būti sumažintas iki beveik nulinio, nepakenkiant įmonės galimybėms įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, jei bus galima priimti vadinamąsias pareikalavimo arba teisingo laiko (JIT) operacijas. Pagal tokį veiklos režimą įmonė turi mažai atsargų arba jų visai nėra nepanaudotų žaliavų ir neparduotų gatavų gaminių atsargų. Turėdama mažai lėšų arba neturėdama pakankamai lėšų potencialiai nelikvidžiam turtui, įmonė iš tikrųjų disponuoja mažu apyvartiniu kapitalu arba jo visai neturi.
Tokią poziciją įmonė gali pasiekti bendradarbiaudama su žaliavų tiekėjais tiekimo grandinėje ir su pardavimo platintojais paskirstymo tinkle. Kitaip tariant, įmonė neperka atsargų tol, kol jos nereikia gamybai, ir nieko negamina, nebent yra gauti pardavimo užsakymai. Tokiu būdu apyvartiniam kapitalui skirtos lėšos yra išleidžiamos ir naudojamos produktyviau.
Apyvartinis kapitalas yra būtinas nenutrūkstamai veiklai užtikrinti, tačiau jis tiesiogiai neprisideda prie pajamų generavimo ar pelningumo. Priešingai, turėdami per daug apyvartinių lėšų, įmonės finansiniai rezultatai gali būti blogi, kai lėšos nenaudojamos, kol neatsiranda likvidumo poreikis. Jei įmonė gali išlaikyti žemą apyvartinio kapitalo lygį, nepatirdama per didelės likvidumo rizikos, tada šis lygis yra naudingas įmonės kasdieninei veiklai ir ilgalaikėms kapitalo investicijoms. Mažesnis apyvartinis kapitalas gali paskatinti veiksmingesnes operacijas ir daugiau lėšų skirti ilgalaikėms įmonėms.
