Industrializacija istoriškai lėmė urbanizaciją sukurdama ekonomikos augimą ir galimybes įsidarbinti, pritraukiančius žmones į miestus. Urbanizacija paprastai prasideda tada, kai regione yra įsteigta gamykla arba kelios gamyklos, taigi sukuriama didelė gamyklos darbo jėgos paklausa. Kiti verslai, tokie kaip pastatų gamintojai, mažmenininkai ir paslaugų teikėjai, seka gamyklas, kad patenkintų darbuotojų gaminių reikalavimus. Tai sukuria dar daugiau darbo vietų ir reikalauja būsto, taigi sukuriama miesto zona.
Šiuolaikinėje epochoje gamybos įrenginius, tokius kaip gamyklos, dažnai keičia technologijos ir pramonės centrai. Šie technologiniai centrai pritraukia darbuotojus iš kitų vietovių taip, kaip buvo įpratę gamyklos, prisidėdami prie urbanizacijos.
Urbanizacija vyksta prie vandens telkinių
Per visą žmogaus civilizacijos istoriją urbanizacijos modeliai buvo stipriausi šalia didelių vandens telkinių. Iš pradžių tai buvo tik patenkinti didelių gyventojų vandens ir maisto poreikius. Tačiau po pramonės revoliucijos urbanizacijos išilgai vandens kelių tendencija išliko, nes pramonei palaikyti reikalingi dideli vandens telkiniai. Produktams gaminti daugeliui įmonių reikia ne tik vandens, bet ir vandenynams bei upėms. Iš dalies dėl šios priežasties 75% didžiausių pasaulio miestų yra pakrančių regionuose.
Urbanizacija tęsiasi įvykus industrializacijai
Kadangi industrializacija sukuria ekonomikos augimą, didėja švietimo ir viešųjų darbų agentūrų, būdingų miesto teritorijoms, poreikis. Ši paklausa atsiranda todėl, kad verslui, ieškančiam naujų technologijų, siekiant padidinti produktyvumą, reikalinga išsilavinusi darbo jėga, o malonios gyvenimo sąlygos į rajoną pritraukia kvalifikuotus darbuotojus.
Vietoje pramoninės teritorijos urbanizacijos procesas tęsiasi daug ilgesnį laiką, nes šioje srityje vyksta keli ekonominės ir socialinės reformos etapai. Šią sąvoką geriausiai iliustruoja palyginus tokį miestą kaip Bankokas, esantį mažiau išsivysčiusioje šalyje, su Amerikos miestu, tokiu kaip Los Andželas, ir Europos miestu, pavyzdžiui, Berlynu. Kiekviename mieste yra laipsniškai aukštesnis socialinės, aplinkos ir ekonominės gerovės lygis, pasiektas padidinus švietimą, vyriausybės intervenciją ir vykdant socialines reformas.
