Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra vartojimo mokestis, reiškiantis, kad tai yra produkto ar paslaugos pirkimo mokestis. Tai yra apmokestinimo forma, orientuota į tai, kiek žmogus suvartoja, o ne į tai, kiek tas asmuo prisideda prie ekonomikos (pajamų mokestis).
Pridėtinės vertės mokestį moka bet kurios Europos Sąjungos šalies gyventojai. Tiek vartotojai, tiek įmonės privalo mokėti PVM pirkdami paslaugas ar produktus. Kai gamintojas sukuria produktą, jis privalo mokėti pridėtinės vertės mokestį už komponentus, įsigytus norint sukurti prekes. PVM, kurį vartotojas sumoka pateikdamas produktą į rinką, taikomas produkto kainai, atėmus jau apmokestintų komponentų kainą.
Pridėtinės vertės mokesčio tarifus valstybės narės nustato atskirai. Europos Sąjungos nurodytas minimalus PVM tarifas yra 15%, tačiau tik Liuksemburgas apmokestina šį tarifą. Pridėtinės vertės apmokestinimas netaikomas. Valstybės narės taip pat gali laisvai pasirinkti tam tikrus produktus ir paslaugas, kuriems būtų taikomas sumažintas PVM tarifas arba visiškai neapmokestinamas.
Visas importas apmokestinamas pagal Europos valstybės, kurioje produktas parduodamas, PVM tarifą. Europos Sąjungos direktyvoje 77/388 / EEB nustatyta, kad įmonės, prekiaujančios elektroninėmis prekėmis ir e. Paslaugomis, kurių buveinė yra už Europos ribų, privalo pateikti PVM mokesčius Europos Sąjungos valstybei, kurioje gyvena jų klientai. PVM mokestis galimas tik parduodant klientą klientui. Pardavimui verslui gali būti netaikomos išimtys.
