Apyvartinis kapitalas yra paprastai naudojama metrika ne tik įmonės likvidumui, bet ir jos veiklos efektyvumui bei bendrai finansinei būklei. Bendrovės apyvartinis kapitalas yra kapitalas, reikalingas tam, kad ji galėtų veikti kasdien, nes tam reikia grynųjų pinigų kasoje, kad padengtų netikėtas išlaidas, reguliariai mokėtų ir nusipirktų gamyboje naudojamas žaliavas.
Apyvartinis kapitalas kaip likvidumo priemonė
Apyvartinis kapitalas yra skirtumas tarp įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Apyvartinio kapitalo santykis analitikams rodo įmonės likvidumą ar tai, ar jos grynųjų pinigų srautas yra pakankamas, kad būtų galima įvykdyti visus savo trumpalaikius įsipareigojimus ir išlaidas. Jis apskaičiuojamas padalijus trumpalaikį turtą iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Apyvartinis kapitalas, reikalingas verslui vykdyti, įvairiose pramonės šakose skiriasi. Apyvartinio kapitalo poreikiui įtakos turi keletas veiksnių, įskaitant turto pirkimą, gautinų gautinų sumų nurašymą ir mokėjimo politikos skirtumus.
Apyvartinis kapitalas atspindi įvairią įmonės veiklą, tokią kaip skolų valdymas, pajamų surinkimas, mokėjimai tiekėjams ir atsargų valdymas. Ši veikla atsispindi apyvartiniame kapitale, nes ją sudaro ne tik grynieji pinigai, bet ir mokėtinos sąskaitos (AP) ir AR, atsargos, per vienerius metus mokėtinos skolos dalys ir kai kurios kitos trumpalaikės sąskaitos.
Bendrovės likvidumas iš esmės matuoja jos sugebėjimą sumokėti savo įsipareigojimus pagal nustatytą terminą arba kaip lengvai ir efektyviai įmonė gali naudotis pinigais, kurių reikia skoloms padengti. Apyvartinis kapitalas atspindi likvidų turtą, kurį įmonė naudoja tokioms skoloms išmokėti.
