Kas yra 9 taisyklė?
9 taisyklė yra politika, leidžianti nacionaliniams bankams atidaryti ir valdyti patikos departamentus savo viduje ir veikti kaip patikėtiniai. Reglamentas leidžia nacionaliniams bankams valdyti ir administruoti su investicijomis susijusią veiklą. Jie gali registruoti akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius bei veikti kaip patikėtiniai.
Pagrindiniai išvežamieji daiktai
- 9 taisyklė yra būtina, kad bankai veiktų patikos padaliniais kaip patikėtiniai. Jei bankas nori investuoti kitų vardu, yra vykdoma politika, užtikrinanti jų laikymąsi. 9 straipsnis užkerta kelią savarankiškiems sandoriams ir interesų konfliktams.
Supratimas 9
Nors 9 taisyklė bankams suteikia leidimą verstis su pasitikėjimu susijusia veikla federaliniu lygiu, bankai vis tiek privalo laikytis ir valstijos įstatų. Šį reglamentą išleido Valiutų kontrolieriaus tarnyba (OCC).
9 taisyklė taikoma tik nacionaliniams bankams, o ne regioniniams ar vietos subjektams. Nacionaliniams bankams leidžiama veikti keliose valstijose ir veikti kaip patikėtiniams bet kurioje valstybėje, išskyrus atvejus, kai ta valstybė savo vietiniams bankams nedraudžia vykdyti šios konkrečios veiklos.
Būdų 9 taisyklė leidžia bankams veikti kaip patikėtiniams
Nacionalinis bankas, norintis vykdyti patikėtinio funkcijas ir įgaliojimus pagal 9 taisyklę, leidžiančią bankui investuoti kitų vardu, privalo laikytis rašytinės strategijos, užtikrinančios, kad jo, kaip patikėtinio, veikla atitiktų reikalavimus. Taikoma politika turėtų apimti banko tarpininkavimo praktiką, taip pat būdus, kaip užtikrinti, kad patikėtiniai ir banko darbuotojai, priimdami sprendimus ar naudodamiesi vertybinių popierių vertinimu, nenaudotų viešai neatskleistos informacijos. Bankų politikoje taip pat turi būti nustatyti būdai, kaip užkirsti kelią savarankiškai veiklai ir interesų konfliktams.
Bent kartą per metus bankai privalo oficialiai peržiūrėti visą patikėtinių sąskaitose laikomą turtą investicinių klientų vardu, kuriam bankas turi teisę pasirinkti savo nuožiūra. Šiomis apžvalgomis, vadinamomis metinėmis investicijų apžvalgomis, siekiama išsiaiškinti, ar banko patikėtinių priimti sprendimai dėl investavimo yra tinkami ir atitinka geriausius klientų interesus.
Veiksmingas metinis peržiūros procesas užtikrina, kad investiciniai objektai yra tinkami ir aktualūs bei kad investicijos daromos laikantis šių tikslų; kad visas portfelis būtų peržiūrėtas visas; kad išimtys būtų tiksliai stebimos; kad kiekvienas turtas yra tinkamai įvertintas; ir kad efektyvumas yra tiksliai stebimas, ir yra sukurtas procesas, kaip tvarkyti našumo ribas.
Šie bankai taip pat turėtų išlaikyti teisines konsultacijas, kurios gali patarti bankui, jo pareigūnams ir darbuotojams patikėtiniais klausimais. Bankai investuos į fondus, laikomus patikėtiniais. Tai apima trumpalaikes investicijas ir investuojamus fondus.
Kiti nuostatai
Pagal 9 taisyklę taikomi ir kiti bankų lėšų investavimo apribojimai. Jei tinkamas pareigūnas nesuteikia tokių veiksmų, nacionaliniai bankai negali investuoti lėšų iš patikėtinės sąskaitos, į kurią bankai gali investuoti, į atsargas, įsipareigojimus ar turtą, įgytą iš tam tikrų šaltinių. Tarp šių šaltinių yra pats bankas, jo direktoriai, pareigūnai ir darbuotojai. Tai taip pat taikoma organizacijoms ir asmenims, turintiems interesų, galinčių turėti įtakos banko sprendimui. Kitaip tariant, tie, kurie atlieka patikėtinio vaidmenį, negali panaudoti tų investuojančių klientų lėšų investuoti į turtą, kurį kontroliuoja ar turi savo pačių įtaką.
Tokios sąlygos taip pat taikomos skolinant, parduodant ar perduodant patikėtinių sąskaitų turtą, kurį bankai gali investuoti. Tai užtikrinama, kad banko veiksmai neprieštarautų geriausiems klientų, kuriuos jie aptarnauja, interesams.
